Grožinės Literatūros Rašymo Karjera

Simbolika grožinėje literatūroje

Moteris rašo žurnalą Italijos pajūryje.

••• Chrisas Hendricksonas / „Photographer's Choice RF“ / „Getty Images“.

Literatūroje simbolika naudojama poveikiui sukurti, kurį ji pasiekia suteikdama veiksmui, objektui ar pavadinimui papildomą reikšmę. Simbolizmas paima kažką, kas paprastai yra konkretu, ir susieja arba pririša prie kažko kito, kad suteiktų jam naują ir reikšmingesnę reikšmę.

Kitaip tariant, simbolika leidžia rašytojui ką nors perteikti savo auditorijai poetiškai, užuot tai pasakius tiesiai šviesiai. Šis netiesioginis požiūris leidžia autoriui sukurti niuansų ir sudėtingumo. Įspėjimas autoriams yra tas, kad visas istorijos kontekstas turi patvirtinti simbolio reikšmę. Pavyzdžiui, Harper Lee Pulitzerio premiją laimėjusioje 1960 m. knygoje „Nužudyti tyčiojantį paukštį“, paukštis simbolizuoja nekaltumą ir grožį. Lee pasirinko pašaipų paukštį, nes jis yra be klastos. Vienintelis pašaipos paukščio gyvenimo tikslas yra dainuoti – jis nenori niekam pakenkti.Dėl šios priežasties Mockingbird nužudymas laikomas beprasmiu žiaurumu.

5 skirtingi simbolių tipai su pavyzdžiais

Metafora
KAM metafora yra numanomas vieno dalyko palyginimas su kitu nenaudojant visuotinai žinomo ženklo ar lygties. Pavyzdžiui, metafora nelygina kažko naudojant žodį „lygus“. Vienas pažįstamas metaforos pavyzdys yra Edwardo Bulwer-Lytton posakis „Rašiklis galingesnis už kardą“. Anglų dramaturgo ir poeto Christopherio Marlowe'o garsioji citata „Ar tai buvo veidas, paleidęs tūkstantį laivų?“ yra dar vienas pavyzdys.

Metaforų subkategorija yra „personifikacija“, priskirianti žmogaus savybę – arba emociją – gyvūnui, objektui ar sąvokai. Pavyzdį galima rasti T.S. Elioto kūrinys „Preliudas“, kuriame jis sako: „Žiemos vakaras nusistovi“.

Panašus
Panašumas nuo metaforos skiriasi tuo, kad panašumas nėra numanomas – jis aiškiai reiškia palyginimą. Palyginimas labai dažnai vartoja bet kurį žodį Kaip arba kaip . Du panašumų pavyzdžiai: „Mano meilė kaip raudona, raudona rožė“ ir „Tvirta kaip jautis“.

Alegorija
Alegorija yra labai panaši į metaforą ta prasme, kad kažkas – paprastai kažkas abstraktaus ar religinio – yra netiesiogiai artikuliuojama kaip kažkas kito konkretaus. Skirtumas tarp alegorijos ir metaforos yra tas, kad kai naudojama alegorija, palyginimas atspindi visą kūrinį arba didelę jo dalį. Geriausias pavyzdys yra „Piligrimo pažanga“. Ši John Bunyan knyga naudoja personažai pateikti universalų krikščioniškojo gyvenimo vaizdą ir yra antra geriausiai parduodama knyga istorijoje po Biblijos.

Archetipas
Grožinės literatūros kūrinio siužetas – arba pagrindinis grožinės literatūros kūrinio elementas – kuris pasikartoja tarpkultūriniuose mituose, vadinamas archetipu. Bene geriausias archetipo pavyzdys – įvairiuose kūriniuose literatūriškai aprašytas velnias, kaip skilčiakanopis, raguotas humanoidas.

Mitas
Mitas yra artimas alegorijos pusbrolis ta prasme, kad jis beveik visada yra simbolinis ir platus. Mitai gali apimti visą kūrinį. Nors mitų kūrimas laikui bėgant vystėsi ta prasme, kad jie nebėra būdingi vienai kultūrai, jie vis dar laikomi bendruomeniniais arba kultūriniais. Vienas garsiausių mitų yra apie Ikarą. Graikų mitologijoje Ikaras bando pabėgti iš Kretos, pritvirtindamas prie nugaros sparnus iš plunksnų ir vaško. Pasak mito, Ikaras kvailai nuskrido per arti saulės ir nukrito į vandenyną.Šis mitas paskatino posakį: „Neskrisk per arti saulės“.

Orsono Welleso požiūris į simboliką

Kino kūrėjai daiktams dažnai priskiria emocinę reikšmę. Šie vaizdiniai simboliai padeda atkreipti dėmesį į a personažo motyvai , kaip buvo Orsono Welleso kino klasikos „Pilietis Keinas“ atvejis. Tame filme rogės galiausiai veikia kaip pagrindinio veikėjo nekaltumo ir idealizmo, kurį jis paliko siekdamas pinigų ir valdžios, simbolis. Rogės yra vienas žinomiausių simbolių kino istorijoje.

Kodėl rašytojai mėgsta naudoti simboliką

Sunku atpažinti literatūros kūrinį – nuo ​​trumpų eilėraščių iki epinių pjesių – kuriam trūksta simbolikos. Autoriai savo darbuose mėgsta naudoti simboliką, nes tai atlieka šiuos dalykus:

  • Padeda skaitytojams įsivaizduoti sudėtingas sąvokas ir sekti pagrindines temas
  • Suteikia rašytojams galimybę efektyviai ir meistriškai perteikti dideles idėjas
  • Skatina savarankišką skaitytojų mąstymą, kai jie interpretuoja autoriaus tekstą
  • Prideda tekstui emocinio svorio
  • Padeda nuslėpti tema tai gali būti pernelyg prieštaringa, kad būtų galima žiūrėti atvirai